Ar kada esate girdėję apie pakartotiniam naudojimui paruoštą elektroninę ir telekomunikacinę įrangą (toliau EEĮ) ir jos komponentus? Dažnai sąvokos ,,pakartotinis naudojimas“ ir ,,perdirbimas“ yra vartojamos kaip sinonimai, tačiau iš tikrųjų jos eina viena po kitos. Pakartotinis elektroninių prietaisų ar jų komponentų, tokių kaip stacionarūs kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai ar mobilieji telefonai, naudojimas dar kartą, taikomas įrenginiams, kurie jau buvo pagaminti ir yra nebenaudojami (išmetami). Kitas žingsnis yra perdirbimas, kurio metu žaliava yra vėl panaudojama norint sukurti kažką naujo, atnaujinti (suremontuoti) arba perskirstyti kitiems vartotojams.
Įrenginį arba jo komponentą galima naudoti pakartotinai, jei jis turi arba gali turėti kam nors naudingos vertės:
- Jei įrenginio naudojimo vertė yra pakankamai didelė – atliekami tik pagrindiniai atnaujinimo procesai: duomenų ištrynimas arba operacinės sistemos atkūrimas;
- Jei įrenginio naudojimo vertė per maža – ją galima padidinti atliekant kelių tipų atnaujinimo veiksmus: taisant, tobulinant arba pakeičiant sugadintus komponentus.
Pakartotinio naudojimo procesas baigiasi tada, kai po kelerių metų prietaisas arba komponentas pasiekia visiškai nebetinkamo naudoti būseną. Tai gali nutikti jei EEĮ praranda vertę arba vieno iš atnaujinimo proceso metu nebeįmanoma jos pakartotinai panaudoti. Šiuo atveju ciklas pasiekia perdirbimo ,,zoną“, kad būtų galima atgauti ir pakartotinai panaudoti žaliavas bei gaminti naujus komponentus. Cikliškumas šiuo atveju reiškia savarankišką sistemą, kuri nereikalauja papildomų žaliavų sąnaudų ir neturi nuostolių. Nuostoliai – tai atliekos, kurios patenka į sąvartynus, kur medžiagų jau nebegalima panaudoti tolimesniuose žingsniuose.
Kas yra žiedinė ekonomika?
Žiedinė ekonomika gali būti interpretuojama labai įvairiapusiškai. Tai visiškai nauja sąvoka ,,siekianti“ pakeisti dabartinį vartojimo modelį, pagrįstą pirkimu, naudojimu ir išmetimu. Jos reikšmė gali skirtis priklausomai nuo ją apibrėžiančio, naudojančio ir įgyvendinančio asmens interesų. Žiedinėje ekonomikoje produktai ir medžiagos vertinami kaip turtas, o įmonės – kaip jų naudotojai, kurie turėtų taisyti, atnaujinti ir pakartotinai panaudoti savo įrenginius ir medžiagas, kad kuo ilgiau išlaikytų jų naudojimą.
Mūsų atveju žiedinė ekonomika elektronikoje apima:
- Jau pagamintų gaminių ir komponentų išsaugojimas eksploatacijoje;
- Žaliavų atgavimas, kai įrenginiai neberemontuojami ir nebeveikia.
Todėl, norint pasiekti žiedinę elektronikos ekonomiką, svarbūs trys principai:
- Sumažinkite naujų prietaisų įsigijimą;
- Naudokite pakartotinai;
- Perdirbkite.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad perdirbimo metu prietaisai būtų mažos naudojimo vertės, kad būtų išvengta priešlaikinio perdirbimo.
Kas yra elektroninė pakartotinio naudojimo grandinė?
Taip sparčiai augant elektroninių prietaisų populiarumui, palaipsniui didėja ir išmetamų EEĮ ir jos komponentų kiekis. Nors nešiojamųjų kompiuterių vidutinė naudojimo trukmė siekia 3-4 metus, tačiau sparčiai tobulėjančios technologijos skatina tiek privačius tiek juridinius asmenis prietaisus keisti dažniau, nei to reikalauja pati įranga.
Kadangi EEĮ atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius (dėl komponentuose esančio gyvsidabrio, švino ir kitų sunkiųjų metalų), tam buvo reikalingas kitoks sprendimas. Šiuo metu gyventojai nenaudojamą EEĮ gali priduoti visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose, taip pat savivaldybių įsteigtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Taip miestuose yra surenkama nebenaudojama IT įranga ir pristatoma vietiniams pakartotinio naudojimo centrams, kurie vykdo žiedinę ekonomiką.
Kadangi bendradarbiavimo grandinės misija yra skatinti komunikaciją tarp pakartotinio naudojimo sektoriaus subjektų ir skaitmeninių įrenginių vartotojų, tai puikiai pavyksta su savivaldybių pagalba. Toks bendradarbiavimas padidina EEĮ pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą bei saugo gamtos išteklius.